Skiepai nuo erkinio encefalito apsaugo 100 proc.

Erkinis encefalitas – tai galvos ir nugaros smegenų liga, kuria dažniausiai susergama įsisiurbus užkrėstai erkei. Žodžiai „smegenų uždegimas“ skamba bauginamai ir, deja, ne be reikalo. Ilgalaikiai liekamieji reiškiniai po persirgtos ligos nustatomi net 30–40 proc. persirgusių žmonių, o tai reiškia, kad dalis jų negali pasirūpinti savimi, nes tampa neįgalūs, kitiems smarkiai sumažėja darbingumas, nes silpnėja atmintis, raumenys, regėjimas, pasireiškia galvos skausmai, miego sutrikimai, psichikos pakitimai ir t.t. Tačiau situacija nėra beviltiška, nes yra skiepų, kurie gali apsaugoti nuo šios sunkios ligos.

Nuo erkių nepasislėpsi

Pirmasis erkinio encefalito atvejis Lietuvoje nustatytas 1953 m., o pastaraisiais metais užregistruojama neįprastai daug sergančiųjų šia liga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas erkiniu encefalitu, palyginti su 2008 metais, išaugo 2,8 karto.

„Manoma, kad sergamumo padidėjimas susijęs su pasikeitusio klimato sąlygomis: šiltos žiemos, drėgnos vasaros sudaro palankias sąlygas veistis ir plisti erkėms ir smulkiems graužikams. Užfiksuojamas ir padidėjęs erkių agresyvumas, be to, reikia nepamiršti, kad didesnį sergančiųjų skaičių lemia ir pagerėjusi diagnostika", - pažymi Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas prof. Arvydas Ambrozaitis.

Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje Lietuvos teritorijoje, o labiausiai liga paplitusi centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyje. „Visa Lietuva - endeminė zona, o tai reiškia, kad erkių gausu ne tik miškuose ir parkuose, bet ir miesto skveruose, Vingio parke Vilniuje ir pan.", - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis.

Dažniau suserga vyresnio amžiau žmonės: vyresni kaip 50 m. asmenys sudaro 35-70 proc. visų sergančiųjų. Vyrai serga 1,5-2 karto dažniau nei moterys. Jauniausias ligonis, kuriam buvo diagnozuotas erkinis encefalitas, - 3,5 mėn. kūdikis. Vaikai iki 16 m. sudaro apie 10 proc. visų sergančiųjų ir dažniausiai serga lengvesne ligos forma. „Bet kokia liga neigiamai atsiliepia jo sveikatai, todėl visada geriau išvengti ligos negu ja sirgti, kad ir lengvesne forma", - pažymi prof. V.Usonis.

Prof. V.Usonio nuomone, ligos diagnostika gana sudėtinga ir neatspindi tikrosios padėties: oficialiai skelbiami skaičiai yra gerokai mažesni, nes dalis žmonių perserga lengva forma, vadinamuoju „vasaros gripu" ir į gydytojus nesikreipia. Kitaip sakant, žmones vargina požymiai, kurie nėra visiškai būdingi erkiniam encefalitui, o panašūs į peršalimo ligos ar gripo požymius - nedidelis karščiavimas, silpnumas, galvos, raumenų, kaulų, gerklės skausmai.

Skiepai nuo erkinio encefalito skirti bet kokio amžiaus žmonėms, pradedant nuo vienerių metų vaikų. Gydytojų teigimu, skiepai 100 proc. apsaugo nuo erkinio encefalito. „Nesu girdėjęs, kad susirgtų šia vakcina pasiskiepijęs žmogus, - sako prof. V.Usonis. - Vakcina nuo erkinio encefalito yra saugi, jos sudėtyje nėra gyvo viruso. Šios vakcinos labai moderniais metodais išgrynintos, jų gamybai paimama tik dalis viruso struktūros, kuri būtina imunitetui sužadinti."
Šaltinis: http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=pacientas&lid=2&rodyti=str&strid=39319&subtema=147

Ar jus esate pasiskiepiję?

Kodėl verta daryti rytinę mankštą?

Sportas reikalingas ne tik kūno, bet ir sielos sveikatai palaikyti. Įsivaizduokite, kad ankstų rytą išeinate pabėgioti, jūsų plaučiai prisipildo gryno oro, suteikiančio energijos visai darbo dienai. Kodėl gi rytinė mankšta yra geriau, nei bet kuriuo kitu paros metu?

Natūralus žadintuvas

Tai vienas geriausių rytinės mankštos privalumų. Žinodami, kad anksti ryte kelsitės sportuoti, einate anksčiau miegoti, kas taip pat reiškia, kad anksčiau ir pusryčiaujate. Ratas tęsiasi visą dieną. Anksčiau atsikėlę daugiau nuveikiate, todėl patiriate mažiau streso ir jaučiatės atsipalaidavę. Kai kūnas įpranta anksti užmigti ir anksti keltis, žymiai pagerėja sveikata ir širdies veikla.

Rytinė mankšta išjudina medžiagų apykaitą

Sportuodami iš ryto visai dienai išjudinate medžiagų apykaitos sistemą, todėl ji tampa greitesnė nei įprastai ir išlieka tokia ilgesnį laiko tarpą. Kitais žodžiais tariant, pasportavę ryte per visą dieną sudeginate daugiau kalorijų, nei kad sudegintumėte nepasportavę.

Daugiau energijos

Geriausias metas sportuoti yra rytas. Pasportavę ankstų rytą, pasisemiate energijos visai dienai. Tuo pačiu, dažnas jaučiasi savimi patenkintas, nes geba laikytis disciplinos.

Padeda nugalėti nutukimą ir palaikyti kūno svorį

Tai vienas geriausių rytinės mankštos privalumų. Reguliari mankšta iš ryto užtikrina, kad grįšite prie buvusio kūno svorio. Be to, rytą dažniausiai būname geresnės nuotaikos ir labiau motyvuoti, kas dar labiau padeda užtikrinti, kad sveikai maitinsitės, sportuosite ir sieksite užsibrėžto tikslo.

Rytinę mankštą sunkiau praleisti

Tyrimai parodė, kad šansai, jog praleisite rytinę mankštą kur kas mažesni, nei kad praleisite vakarinę. Dažniausiai rytinė mankšta kur kas greičiau tampa įpročiu, dalyku, kurį ryte būtina atlikti pirmiausiai. Kai atsikeliate ryte, kūnas būna pailsėjęs po nakties miego, todėl nesijaučiate pavargę sportuoti, kaip dažnai nutinka besiruošiant sportuoti vakare.

Reguliuoja apetitą

Rytinė mankšta padeda sureguliuoti apetitą visai dienai. Paprastai ryte pasportavęs žmogus visą dieną valgo mažiau, nes į organizmą išskiriami laimės hormonai endorfinai. Tai ypač apsaugo nuo emocinio persivalgymo. Tuo pačiu, tai padeda reguliuoti porcijų dydį ir verčia žiūrėti, ką valgote, nes pasportavus sąžinė neleidžia kimšti gruzdintų bulvyčių ar mėsainio su ledų kokteiliu.

Nemanykite, jog rytinė mankšta tai kažkas drastiško, visiškai pakeisiančio jūsų rutiną. Paprastai drastiškus pokyčius sunku paversti įpročiu. Perskaitėte apie rytinės mankštos privalumus, todėl dabar jūsų valia rinktis, sportuoti rytą ar vakarą. Tačiau atminkite, kad rytinė mankšta padeda sureguliuoti organizmo funkcijas ir palaikyti geresnę jų veiklą visą dieną, be to įgaunate gyvybingumo ir pradedate dieną gerai nusiteikę.

Kaip pradėti rytinę mankštą?

Prieš pradėdami bet kokią reguliarią mankštą pasitarkite su savo gydytoju, ypač, jei kenčiate nuo viršsvorio, turite širdies veiklos sutrikimų, aukštą cholesterolio kiekį kraujyje ar aukštą kraujospūdį.

Prie rytinės mankštos pratinkitės pamažu. Galite pradėti nuo dešimties minučių pasivaikščiojimo tris dienas per savaitę. Po truputį didinkite dienų ir pasivaikščiojimo laiko trukmės skaičių. Svarbiausia, turėkite kantrybės, nes drastiški pokyčiai gali neigiamai paveikti sveikatą.

Savaitgaliais gali būti sunku prisiversti sportuoti, bet šitaip galite išbandyti savo valią. Geriausia būtų mankštintis septynias dienas per savaitę. Tas laikas, kurį skiriate rytinei mankštai priklauso tik jums, todėl neleiskite jo atimti ir nelaužykite sau duotų pažadų.

Na o žemiau pateikiame rytinės mankštos vaizdelį , kuri nėra sudėtinga, taipogi sumažina nugaros skausmus bei pakelia nuotaiką:

Šaltinis:
http://gyvensena.sveikas.lt/lt/grozis_ir_kuno_prieziura/kodel_verta_daryti_rytine_manksta/
O jūs ar darote rytinę mankštą? :)

Žaliosios arbatos savybės

Žaliosios arbatos savybės Rytų šalyse žinomos tūkstantmečiais. Šiandien moksliniai tyrimai dar sykį patvirtina teigiamą žaliosios arbatos poveikį žmogaus organizmui.

Žalioji arbata pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir yra 20 kartų stipresnis antioksidantas nei vitaminas E. Antioksidantai saugo ląsteles nuo ardomojo laisvųjų radikalų poveikio, todėl atitolina senėjimą, mažina vėžinių, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tyrimų metu pastebėta, kad tose šalyse, kur vartojama daug žaliosios arbatos, vėžinės ligos kur kas retesnės.

Be to:

• Žalioji arbata spartina medžiagų apykaitą bei riebalų metabolizmą, gali padėti besilaikantiems dietos.

• Žalioji arbata pasižymi tonizuojamuoju poveikiu, padeda susikaupti, mažina nuovargį, gerina fizinę ir protinę veiklą.

Teigiamą arbatos poveikį sukelia joje esantys polifenoliai. Polifenolių kiekis žaliojoje arbatoje priklauso nuo jos auginimo, apdorojimo, laikymo, tinkamo paruošimo ir kitų faktorių. Žaliosios arbatos lapuose randama 8–12 % polifenolių.

Tyrimais patvirtinta, kad žaliosios arbatos gėrimas labai naudingas skundžiantis šiomis ligomis ir negalavimais (arba norint jų išvengti):

- vėžiu

- reumatiniu artritu

- aukštu cholesterolio lygiu

- širdies ligomis

- infekcija

- nusilpusia imunine sistema

Teigiamam poveikiui pasiekti rekomenduojama išgerti vidutiniškai 10 puodelių žaliosios arbatos per dieną! Tiek pat veikliųjų medžiagų yra 2–3 kapsulėse standartizuoto TP75* žaliosios arbatos ekstrakto. Vartodami standartizuotą ekstraktą tiksliai žinote vertingųjų polifenolių kiekį, kurie lemia žaliosios arbatos poveikį.

Kaip paruošti žaliąją arbatą

Paruošti puodelį puikios žaliosios arbatos nėra lengva. Jei ji bus ruošiama netinkamai, naudingieji polifenoliai gali smarkiai pagadinti skonį. Geriausiai ją virti vadovaujantis ant pakuotės surašytais patarimais, tačiau yra ir bendrų taisyklių:

· 1 puodeliui arbatos reikia 1 arbatos maišelio arba 2-4 g arbatos lapelių.

· Į arbatinuką įpilkite šalto vandens ir palaukite, kol užvirs.

· Kai vanduo užvirs, išjunkite arbatinuką ir 3 minutes jo neatidarykite.

· Tada maišelį ar birią arbatą užpilkite vandeniu. Palaukite 3 minutes, kol pritrauks.

· Dar 3 minutes palaukite, kol truputį atvės.

Kiek arbatos galima gerti?

Kai kurie žmonės bijo gerti arbatą dėl joje esančio kofeino, nes jog gali atsirasti nemiga, širdies plakimas, irzlumas. Kiek ir kokio stiprumo arbatos galima gerti priklauso nuo tradicijų, klimato, maisto bei individualių žmogaus savybių. Rytuose, kur labai senos arbatos gėrimo tradicijos, geriama stipri arbata iš mažų puodelių skanaujant ir mėgaujantis jos aromatu. Vidutinė sausos arbatos dozė dienai – 10 gramų. Normaliai plikant tai sudaro 3-4 puodelius per dieną. Kitose šalyse normos gerokai skiriasi. Švedijoje – 12, Japonijoje, Kinijoje ir Anglijoje – 25-30 g, o Indijoje – 44,5 g. Tačiau mums įprasta maksimali arbatos dienos dozė – 15 g, o žaliosios – 20 g. Šiame arbatžolių kiekyje yra apie 0,2-0,3 g kofeino. Viename vidutinio stiprumo arbatos puodelyje yra apie 0,05 g kofeino. Iš vieno arbatos šaukštelio sausų arbatžolių į plikinį pereina apie 0,05-0,1 g kofeino. Arbatinis (nepilnas) šaukštelis arbatos sveria 1,5-2 g, o valgomasis - 5 g.
Netinka gerti stiprios arbatos nakčiai bei žmonėms, kurie serga glaukoma, podagra, lėtiniu gastritu su padidėjusiu rūgštingumu ar opalige.

Arbatą galima gerti tris kartus per dieną: ryte, vidurdienį po stiprių pusryčių ar pietų ir dieną po miego. Tačiau ją reikėtų atsargiai gerti vakare ar prieš pat miegą. Nuo labai stiprios arbatos (10 g ir stipresnės) sunku užmigti. Kalbant apie žalingą arbatos poveikį reikia prisiminti dar vieną priežastį, dėl kurios arbata visai organizmo neveiks arba sukels nepageidaujamus reiškinius. Tai plikymo būdas, kai plikant arbatą nesilaikoma optimalių arbatos proporcijų ir naudojimo normų. Nepatartina gerti daug stiprios arbatos, nes šiuo atveju neigiamai veikia ne arbata, o didelis skysčių kiekis (arbata šiuo atveju tėra tik silpnas dažas).

Būtų labai įdomu sužinoti kiek ir kokios arbatos išgeriate Jūs? :)

Imuniteto stiprinimas

Žmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą.

Tinkamai maitintis

Kiekvieną dieną mūsų organizmas praranda milijonus ląstelių ir tiek pat jų pagamina, panaudodamas „statybines“ medžiagas, kurias gauna mums valgant, geriant, kvėpuojant. Ląstelių gamyba – nepertraukiamas procesas, o žmogaus sveikata priklauso nuo „statybinių medžiagų“ kokybės. Tad akivaizdu, kad mityba turi didelę reikšmę mūsų sveikatai, o kokybiškas maistas – ne prabanga. Todėl pastaruoju metu vis populiaresni tampa ekologiški, be chemikalų užauginti produktai.
Tyrimai įrodė, kad imunitetą stiprina ir probiotinės bakterijos. Probiotikai – gerosios bakterijos – išgaunamos natūraliu būdu ir naudojamos kaip kasdieninių maisto produktų papildai. Probiotikais papildyti jogurtai, pasukos, kefyras, mėsos gaminiai ir t.t. Jie labai vertingi norint atkurti normalią kūdikių, pagyvenusių žmonių ar ligonių mikroflorą bei žarnyno funkciją.
Tyrimai įrodė, kad net vienos maistingosios jos medžiagos trūkumas gali susilpninti imunitetą. Tad valgykime įvairų maistą.

Daugiau vaisių ir daržovių

Antioksidatoriai, ypač A, C ir E grupės vitaminai, išvalo organizmą nuo laisvųjų radikalų – t.y. potencialiai kenksmingų medžiagų, galinčių pažeisti sveikas ląsteles. Specialistų teigimu, daržovės bei vaisiai padidina antioksidatorių, kurie sunaikina laisvuosius radikalus dar nespėjus jiems pakenkti, kiekį.

Judėjimas – sveikata

Gydytojai jau pavargo kalbėti apie judėjimo ir sporto naudą ligų profilaktikai. Sportuodami grūdinamės, vadinasi, stipriname organizmo atsparumą ligoms – imunitetą. O judėjimo galimybės didelės. Be tradicinių, aerobikos bei treniruoklių salių, baseino, galime lankyti šokius, jogos pratybas.

Duokim garo

Pirtis – tai ne tik švara, bet ir sveikatinimo procedūra. Ji taip pat stiprina imunitetą. Temperatūrų kaita, kontrastinis dušas grūdina mūsų organizmą. Dar Hipokratas teigė, kad pirtis gerai veikia virškinamąją, kvėpavimo, nervų sistemas.
Tačiau ir garintis reikia mokėti. Prieš einant į pirtį negalima daug valgyti, tačiau ir alkaniems eiti nepatartina. Negalima garintis per ilgai: paprastai seansas trunka 5–8 min. Kartoti sveika ne daugiau nei 3–4 kartus.
Tačiau, nusprendus eiti į pirtį, vis dėlto reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Garintis negalima sergant vėžiu, širdies ligomis, tuberkulioze ir kt.

Vartoti imunostimuliatorių

Imunitetui stiprinti sukurta įvairių preparatų. Tyrimai įrodė, kad ežiuolė – vienas veiksmingiausių augalinių imuninės sistemos stimuliatorių. Ežiuolės rekomenduojama vartoti siekiant pagerinti organizmo atsparumą, žaizdų gijimą, sergant peršalimo, infekcinėmis ligomis, gripu, taip pat ligų profilaktikai.
Įrodyta, kad peršalimo ligomis dažniausia susergama ne peršalus, o užsikrėtus. Tokiu atveju, jei žmogaus imunitetas bus stiprus, tikimybė susirgti peršalimo ligomis bus mažesnė.
Imunitetas silpnėja, jei trūksta vitamino C. Cinkas taip pat labai svarbus imuninės sistemos veiklai, būtinas žmogaus augimui ir brendimui. Tad visų šių komponentų derinys – puiki priemonė imunitetui stiprinti. Pavyzdžiui, preparate „Formulė nuo peršalimo“ ežiuolės kompleksas papildytas vitaminu C, cinku, acerola rūšies vyšnių ekstraktu. Preparato rekomenduojama vartoti tiek peršalimo ligų profilaktikai, tiek jau susirgus. Vienu atveju jis didins organizmo atsparumą, kitu – palengvins peršalimo požymius.

Gerkime žaliąją arbatą

Žaliosios ir juodosios arbatžolės – tai to paties arbatmedžio lapai, tačiau skirtingai perdirbti. Vieni jų fermentuojami (juodoji), kiti ne (žalioji). Dirbtiniu būdu fermentuotų arbatžolių kvapas sodresnis, kitokia ir cheminė jų sudėtis. Taigi žalioji arbata natūralesnė, bet ne tokia kvapni, kaip juodoji.
Puodelyje žaliosios arbatos yra vitaminų C, E, provitamino A, kalio, mangano, fluoro, geležies, karotino. Jei per dieną išgersime 5 žaliosios arbatos puodelius, galime sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, hipertonija, ateroskleroze, patirti širdies infarktą, insultą. Taip pat pagerinsime virškinimą, sustiprinsime imunitetą.



Labai būtų įdomu sužinoti, kokiais būdais ir priemonėmis stiprinate savo imunitetą? Pasidalinkite su mumis savo mintimis. :)