Skiepai nuo erkinio encefalito apsaugo 100 proc.

Erkinis encefalitas – tai galvos ir nugaros smegenų liga, kuria dažniausiai susergama įsisiurbus užkrėstai erkei. Žodžiai „smegenų uždegimas“ skamba bauginamai ir, deja, ne be reikalo. Ilgalaikiai liekamieji reiškiniai po persirgtos ligos nustatomi net 30–40 proc. persirgusių žmonių, o tai reiškia, kad dalis jų negali pasirūpinti savimi, nes tampa neįgalūs, kitiems smarkiai sumažėja darbingumas, nes silpnėja atmintis, raumenys, regėjimas, pasireiškia galvos skausmai, miego sutrikimai, psichikos pakitimai ir t.t. Tačiau situacija nėra beviltiška, nes yra skiepų, kurie gali apsaugoti nuo šios sunkios ligos.

Nuo erkių nepasislėpsi

Pirmasis erkinio encefalito atvejis Lietuvoje nustatytas 1953 m., o pastaraisiais metais užregistruojama neįprastai daug sergančiųjų šia liga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas erkiniu encefalitu, palyginti su 2008 metais, išaugo 2,8 karto.

„Manoma, kad sergamumo padidėjimas susijęs su pasikeitusio klimato sąlygomis: šiltos žiemos, drėgnos vasaros sudaro palankias sąlygas veistis ir plisti erkėms ir smulkiems graužikams. Užfiksuojamas ir padidėjęs erkių agresyvumas, be to, reikia nepamiršti, kad didesnį sergančiųjų skaičių lemia ir pagerėjusi diagnostika", - pažymi Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas prof. Arvydas Ambrozaitis.

Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje Lietuvos teritorijoje, o labiausiai liga paplitusi centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyje. „Visa Lietuva - endeminė zona, o tai reiškia, kad erkių gausu ne tik miškuose ir parkuose, bet ir miesto skveruose, Vingio parke Vilniuje ir pan.", - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis.

Dažniau suserga vyresnio amžiau žmonės: vyresni kaip 50 m. asmenys sudaro 35-70 proc. visų sergančiųjų. Vyrai serga 1,5-2 karto dažniau nei moterys. Jauniausias ligonis, kuriam buvo diagnozuotas erkinis encefalitas, - 3,5 mėn. kūdikis. Vaikai iki 16 m. sudaro apie 10 proc. visų sergančiųjų ir dažniausiai serga lengvesne ligos forma. „Bet kokia liga neigiamai atsiliepia jo sveikatai, todėl visada geriau išvengti ligos negu ja sirgti, kad ir lengvesne forma", - pažymi prof. V.Usonis.

Prof. V.Usonio nuomone, ligos diagnostika gana sudėtinga ir neatspindi tikrosios padėties: oficialiai skelbiami skaičiai yra gerokai mažesni, nes dalis žmonių perserga lengva forma, vadinamuoju „vasaros gripu" ir į gydytojus nesikreipia. Kitaip sakant, žmones vargina požymiai, kurie nėra visiškai būdingi erkiniam encefalitui, o panašūs į peršalimo ligos ar gripo požymius - nedidelis karščiavimas, silpnumas, galvos, raumenų, kaulų, gerklės skausmai.

Skiepai nuo erkinio encefalito skirti bet kokio amžiaus žmonėms, pradedant nuo vienerių metų vaikų. Gydytojų teigimu, skiepai 100 proc. apsaugo nuo erkinio encefalito. „Nesu girdėjęs, kad susirgtų šia vakcina pasiskiepijęs žmogus, - sako prof. V.Usonis. - Vakcina nuo erkinio encefalito yra saugi, jos sudėtyje nėra gyvo viruso. Šios vakcinos labai moderniais metodais išgrynintos, jų gamybai paimama tik dalis viruso struktūros, kuri būtina imunitetui sužadinti."
Šaltinis: http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=pacientas&lid=2&rodyti=str&strid=39319&subtema=147

Ar jus esate pasiskiepiję?